lindžius

liñdžius scom. (2), lìndžius (1) 1. [K], LsB322 kas visur prilenda, pralenda, moka įsiteikti. 2. kas visur kišasi, lenda, kur nereikia: Tu, lindžiùke, lendi ir lendi, kur nereikia Vlkv. 3. kas nuolat lenda į akis, nuolat ko prašo, kaulija: Kada gi tu tą lìndžių prasvarysi nuo savo biednos galvos? Lš. 4. kas nuolat kur lindi: Ot liñdžius: lindi ir lindi toj karčemoj! Grž.